APIE PRETENZIJAS… SAU

Citrina yra tik citrina. Ne apelsinas, bananas ar persikas.

Ir žmogus, situacija, aplinkybės yra tokie, kokie yra.

Patinka/nepatinka ir visi iš to išplaukiantys niuansai – proto skirstymas ir vertinimas.

Jei man nepatinka citrina ir išsakau jai savo pretenzijas, vaisiaus rūgštumas, spalva ir kvapas pasikeis? Ne. Tačiau aš galiu rinktis – priimti ją tokią, kokia yra ir mėgautis rūgštumo privalumais arba rinktis kitą vaisių.

Taip ir su žmonėmis. Tik čia daugiau galimybių atsigręžti į … save!

Kai man kažkuo nepatinka kitas žmogus – jo išvaizda, būdo bruožai, elgesys – ar viduje/išorėje reiškiamos pretenzijos ką pakeis? Jomis mes perkeliame atsakomybę už savo būseną kitam. O iš tiesų – nepasitenkinimas kitu dažniausiai slepia savęs nepriėmimą.

Citrina yra tik citrina. Žmogus yra tik žmogus. Aš esu tik aš.

Jei nustotume ,,kabinėtis” prie kitų, būtų paprasčiau ir su savimi.

Veikia ir atvirkštinis variantas: kai leidi sau save, priimi ir kitus. Netobulus, įvairius, su jų pasirinkimais.

Kiekvienas auga ir keičiasi savo tempu, būdu ir noru. Kai užsiimi savimi – švelniai, su meile, – imi pastebėti, kokie puikūs, įdomūs artimesni ir tolimesni žmonės.

O jei sukyla pretenzijos – tai tik žinutė: pažvelk į save, nušviesk tai, ko nepriimi, o jei nori tai keisti – tuo ir užsiimk. Arba leisk sau netobulumą…

Pasaulis neutralus. Ir… jis visada UŽ Tave.