AR ŽINAI SAVO GALIOS ŠALTINIUS?

Skuba, konfliktai, sunkus maistas, elektromagnetinėmis bangomis užterštos erdvės, kasdieniai rūpesčiai, sunkios vidinės būsenos išsekina žmogų. Vidinė energija – tai galios šaltinis. Be jos nėra nei kūrybos, nei klestėjimo, nei vidinės ramybės.

Nėra vienos tiesos ir vieno būdo, kuris tiktų kiekvienam žmogui. Vakar bridau baltais Miško takais, ir tarsi savaime atėjo pojūtis – esu erdvėje, kuri mane pakrauna, užpildo, sugrąžina į save. Tai suvokusi paklausiau savęs: o kas yra kiti mano galios šaltiniai?

Žinoma, jų yra tikrai nemažai, tačiau du esminiai (be Miško ar kitaip išreikštos gyvos gamtos) – rašymas ir vienuma. Tiesa, vienuma savaime yra būtina ir Miško patyrimui, ir rašymui. Tačiau ji mane pakrauna ir tada, kai darau kitus dalykus – pavyzdžiui, skaitau, tvarkausi, planuoju veiklas ar renginius.

Oro pokyčiams nesu jautri – manęs neliūdina pilkas dangus, dargana ar vėtros. Tuo tarpu žinau ne vieną žmogų, kurio vidinis barometras reaguoja priklausomai nuo to, kas vyksta lauke: dangus giedras ar iki vakaro taip ir nepasirodo saulė…

Dar kažkam užsipildymui būtina bendrystė – išsikalbėjimas, išklausymas, kitų parama, drąsinimas, palaikymas.

Kažkas atsigauna aktyviai pajudėjęs, o kitas ilsisi ir savo vidinę galią atgauna pirtyje, žiūrėdamas filmus ar stebėdamas židinio liepsną…

Ir visos priemonės yra geros, jei tik jas taikome pagal vidinį pojūtį: tinka ar netinka, mano ar ne mano. Čia nusižiūrėti ir nusirašyti niekaip nesigauna. Nors… išbandyti tai, kas kitą žmogų užpildo, verta. Kartais nė nežinome, kas dar gali tapti mūsų galios atrama.

Kas Tave pakrauna ir sugrąžina į save?

P.S. Sąmoningumo auginimas prasideda nuo paprastų dalykų – atsigręžimo į save, (pa)stebėjimo, sustojimo…