MOKYTIS IR DALINTIS
Nežinau kaip jums, bet man Rugsėjo 1 patinka. Ir ne tik todėl, kad vaikai pagaliau ir vėl turės aiškias dienos ribas ir mažiau laiko leis prie ekranų. Smagus pats mokslo metų pradžios priminimas. Žinių prasme ši diena daug stipresnė nei kalendorius keičianti Sausio 1.
Ar kada klausėt savęs, kokia žmogaus atėjimo į Žemę prasmė? Juk gimstame ne tik tam, kad išmoktume vaikščioti, TV pulteliu naudotis ar šviežių apelsinų sulčių paragauti.
Užtenka dviejų žodžių – mokytis ir dalintis. Jie nusako mūsų buvimo čia esmę ir prasmę. O Rugsėjo 1 kaip tik primena juos abu. Po atostogų sveika pasikartoti, ką čia veikiame…
Mokytis ko?
Mylėti – save, mamą, tėtį, brolius ir seseris, draugus, vaikus, darbą, supančią aplinką, Gyvenimą…
Matyti – ir tai, kas regima, ir tai, kas paslėpta.
Išgirsti – nerepetuojant mintyse atsakymo.
Jausti tai, kas yra, o ne protu aiškinti sau ir kitiems, kas gera ir kas bloga.
Stebėti: Pasaulį, gamtą, kaitą, reiškinius, save ir savo reakcijas.
Nevertinti – tik ramiai priimti tai, kas vyksta.
Klausytis tylos ir atpažinti joje gimstančias idėjas.
Nemeluoti sau – tai vienas sunkiausių dalykų, bet pamatinis, todėl verta tam skirti visą gyvenimą.
Atleisti – sau ir kitiems. Ir suvokti, kad nėra klaidų – mes visi mokomės. Nėra ir kaltės – kiekvieną akimirką darome tai, ką galime geriausio.
Kurti tai, kas džiugina, šildo, teikia dvasinę ar fizinę naudą kitiems.
Išmokę kalbėti turime gebėti ir patylėti. Pildami iš savęs nesibaigiantį žodžių srautą patys nepastebime kaip senkame, sergame, tuštėjame. Tarp žodžių pasimeta minčių reikšmė…
Ateiname mokytis būti vaikais ir tėvais, draugais ir mylimaisiais. Tai nėra taip paprasta. Dažniau vienas kitam esame neprašytais mokytojais…
O svarbiausia – mokomės tapti žmonėmis. Tikrai ne visi šios planetos gyventojai tai geba…
Dalintis kuo?
Meile.
Padrąsinimu.
Dėmesiu.
Šiluma.
Apkabinimu.
Šypsena.
Vidine šviesa.
Pagalba.
Kūryba.
Žiniomis ir suvokimais.
Vidiniais ir išoriniais turtais.
Savimi…
Mes visi esame klestintys ir turtingi tiek, kiek leidžiame sau tuo patikėti ir kiek gebame dalintis…
Į Žemę ateiname suvokti tai, kad visas Pasaulis ir mus supantys žmonės yra mūsų pratęsimas ir atkartojimas. Nėra nieko kito – tik vienas didelis AŠ, kuris jungia visus čia esančius.
Ar viena kūno ląstelė gali atimti resursus iš kitos to paties kūno ląstelės?..
Ar vienas atskiras lašas gali būti svarbesnis už kitą lašą ar visą Vandenyną?..
Aš esu Tu.
Tu esi Aš.
Mes visi esame Viena…
To ir ateiname mokytis.
Tuo ir ateiname dalintis…
,,Turbūt ne dėl savęs esu –
Esu turbūt dėl ko nors kito.”
J.Marcinkevičius