AR AŠ TAU NESAKIAU?
AR AŠ TAU NESAKIAU?..
Žinau – tiesa turi savo kainą. Atstūmimo, pajuokų, tylos, vienumos, agresyvaus bandymo perkalbėti, pakeisti…
Ir kai skaudžiai ieškojai savų – tų, kurie jaučia tiesą dar jai neprabilus, galėjai nusivilti – savimi, gyvenimu, šia planeta, jos gyventojais… Kai aplinkui juodą vadino baltu ir atvirkščiai, galėjo sueižėti trapus pasitikėjimo kiautas. O gal jie teisūs? Gal aš viską ne taip suprantu? Gal apgaunu save?..
Širdis nemeluoja. Ji jaučia, kas yra TAIP, o kas yra NE. O tiesa… Jos daigai vis labiau regimi. Jau aiškiai švinta. Tamsos laikas praėjo… Jauti tai?
Nors… kažkam kaip tik dabar nusileido vidinė naktis. Vis daugiau bus krintančių į savo pačių bedugnę. Tų, kurie manėsi esą teisūs ir stūmė Tave į savo aptvarą… Nepasidavei…
Tačiau egzaminai dar nesibaigė. Liko svarbiausias – patikrinimas Meile. Išlaikysi? O gal išdidžiai pakelsi savo teisumą kaip šūkį ir neši – rankose, lūpose ir… užkabinsi ant užvertų Širdies durų: AR AŠ TAU NESAKIAU???
Net jei ir sakei, ar tai dabar svarbu? Tu sumokėjai kainą. Dabar mokės tie, kam tiesa degins akis, protus, skaudžiai badys širdis… Kiekvienam ateina savo laikas. Ši planeta BUVO tokia – joje tiesa turėjo savo kainą…
Viskas kinta. Ateina laikas mylėti. Ne tik save ir savus… Atleidimas išlaisvina ne tą, kuriam atleidi… O jei klausi, kaip Tavo patirti išbandymai, atsakysiu: Tu juos susikūrei. Kai ėjai ne su meile, o su kova ir susipriešinimu…
Žinau, teisingumas svarbus. Tačiau be meilės jis – aklas ir tuščias. Netapk tuo, kurį dar neseniai laikei savo priešu. Drakonas lengvai keičia šeimininką…
Pasaulyje švinta…