KAIP VEIKIA ATSPINDŽIO DĖSNIS arba TU ESI VERTA MEILĖS
Gyvenimas vyksta IŠ vidaus Į išorę, t.y. pasaulis atspindi ir sugrąžina tai, kas mes esame visuose savo esybės sluoksniuose: ką jaučiame, kuo tikime, ką galvojame, kaip elgiamės. Labai dažnai net neįtariame, kokie TIKRIEJI mūsų pasąmoniniai įsitikinimai. Pasaulis, įvykiai, kitų žmonių elgesys padeda tai atpažinti. Jei tik yra noras suprasti…
Pavyzdžiui, jei nuolat sutinki žmones, kurie vienu ar kitu būdu Tave žemina, skaudina, įžeidinėja, niekina, gali kilti įspūdis, kad ,,toks gyvenimas”, ,,dauguma žmonių – narcizai, egoistai”, ,,man sekasi sutikti blogus žmones”. Tačiau yra kitas būdas gyventi. Jis prasideda nuo klausimų sau ir sąžiningo prisipažinimo:
- O kur aš su savimi taip elgiuosi? Kaip ir kuo save skaudinu, nuvertinu?
- O su kuo aš esu tokia (vyrai klausia: su kuo aš esu toks) – nepagarbi, išdidi, arogantiška, nuvertinanti?
Žinoma, gali ir toliau rinktis manyti, kad pasaulis žiaurus, aplinkui pilna savanaudžių. Tačiau ar nuo to pasijausi geriau? Galbūt. Juk kankinio, aukos vaidmenis pasirinkę žmonės sulaukia palaikymo, švelnumo, paguodos. VISADA tame, ką patiri, yra paslėpta arba akivaizda nauda. Ir tik tuomet, kai nusprendi pasitraukti iš vaidmenų ir rolių žaidimo, paaiškėja tiesa: AŠ kuriu tai, ką patiriu!
Dažnas reiškinys – kai žmogus suvokia, kad pats vienu ar kitu būdu pritraukė situacijas į savo gyvenimą, jis pradeda kaltinti save. ,,Kiti nekalti, čia AŠ kalta/kaltas!” Tačiau ir tai nėra tikra tiesa. Atsakingas – taip, tačiau ne kaltas. Juk kaltė sulaukia bausmės. Ar to nori?..
Gerai, sakysi, suprantu – aš visa tai sukuriu, aš pritraukiu mane skaudinantį elgesį. O ką su tuo supratimu daryti?
Pirmiausia, pastebėti, kuo ir kaip tai kuri.
- Atkreipk dėmesį į vidinį dialogą. Kaip su savimi kalbi? Kokius žodžius, epitetus naudoji? Drąsini, palaikai, ramini save, o gal peiki, bari, kaltini, garsiai aprėki?
- Kai tik pagausi, kaip prieš save mintimis smurtauji, keisk jas žodžiais, kuriuos norėtum išgirsti iš labiausiai mylinčio žmogaus. VISI žmonės daro klaidas. VISI tik mokosi gyventi!
- Primink sau: Tobulų nėra. Kiekvienas kažko nežino, nesupranta, nemoka, nepatyrė. NORMALU nemokėti, nesuprasti, negebėti. Normalu susimauti ir pasielgti netinkamai. Tu mokaisi. Atsipalaiduok ir daryk tai su lengvumu.
- Kuo dažniau sau primink: AŠ ESU VERTA/VERTAS MEILĖS! Be jokios priežasties. Tiesiog todėl, kad esu. Kiekvieno žmogaus Širdyje gyvena Dievo kibirkštis. Ar ji gali būti neverta meilės, kuri YRA?..
Kai žmogus pradeda ieškoti atsakymų – juos randa. Tačiau jei Tau norisi šias ir panašias tiesas perduoti tiems, kurie kenčia, jaučiasi nelaimingi, įkalinti savo santykiuose, situacijose, vargu ar pavyks. Kol PATS kenčiantis nepradeda ieškoti išėjimo, gali atverti jam visas duris ir langus, tačiau žmogus tūnos savo kančios kamputyje ir nematys to, kas akivaizdu… Kiekvienam savo laikas. Ir nebūtinai suvokimai ,,ištiks” šiame gyvenime… Žaidimas baigiasi, kai žaidėjas iš jo pasitraukia. Kai PATS taip pasirenka.
Daugiau apie tai, kaip veikia šis pasaulis, kokius žaidimus žaidžiame ir ką reiškia gyvenimas IŠ vidaus Į išorę gali rasti mano paskaitose: čia.