BLOGIO NĖRA

Būna, kad einu miškan ne viena. Pavyzdžiui, šiandien palto kišenėje susisuko klausimas, kurį man uždavė Širdies laiškų grupėje. Kodėl Newton knygose (,,Sielų lemtis”) nerašoma apie tamsos jėgas? Aš ne viską žinau, tačiau esu atvira tyrinėjimui, suvokimams. Šį tą grupėje atsakiau, tačiau jutau – to maža…

Taigi – Miškas, lengvai temstanti popietė, siauras takelis pro tankiai suaugusias egles ir tas kompanijon įsiprašęs klausimas: tai kaip čia viskas su tomis tamsos, blogio jėgomis yra? Juk suprantu, kad tik neramiam žmogaus protui norisi viską skirstyti, rūšiuoti ir dėlioti į lentynėles, stalčius, dėžutes, maišelius. Tuo tarpu ten, sielų erdvėje, yra TIK meilė. Jokio gėrio ir blogio… Ar tikrai?

Takas dar labiau susiaurėjo, dangaus pilkumą paslėpė eglių viršūnės, visa aptemo ir… Taip! Atsakymas čiupo klausimą glėbin ir ėmė sukti begalybės ratu. Viskas taip paprasta ir aišku… Tamsa atslenka, kai pasitraukia šviesa! O blogis klesti ten, kur nėra meilės… Sielų pasaulis yra meilės erdvėje. Todėl ten ir nėra tamsos, blogio!..

Rankomis apkabinau arčiausiai stovinčią eglę, paglosčiau jos žalius plaukus, patylėjau vienumoje, kurios nėra ir tęsiau savo pasivaikščiojimą…

Kiekvienas pats randame savo atsakymus. Sau. Todėl nebesiveliu į diskusijas ir nebandau primesti savo tiesos. Tik dalinuosi – su tais, kam pakeliui…